drąsmė

drąsmė̃ sf. (4) drąsa: Ir drąsmė̃ vaiko nematyta! Užp. Visur drąsmė̃s reikia Trgn. Be drąsmė̃s negyvensi On. Apsirėžė aplink sau tris ratus ir dėl didesnės drąsmės ėmė iš knygos balsiai giedoti BsPII233. Tu taip nesgirk savo drąsme – pabaidys ir tave Ds.

◊ drą̃smę paim̃ti įsidrąsinti: Paim̃k drą̃smę, nueik ir apsibark Ds.